nemačios

nẽmačios sf. pl. (1) 1. nebūti daiktai, niekai: Sakau, tie vaikai visokių nẽmačių išsimislyja: antai kabina su nagais dumblus ir drabstosi į akis Snt. Jis visokių nẽmačių pripasakoja Mrj. Kad jam visų nẽmačių ir reikia Alk. 2. Skr užgaidos: Kai serga, tai i visokių nẽmačių pilnas Erž.